Vardų yra galybÄ—. Jau vien Lietuvoje vaikams vardus renkame iš maždaug 4000 variantų (nors, kaip žinia, konkreÄiu laikotarpiu „pagal madÄ…“ vis bÅ«na kurių nors vardų „pikas“, kai kiti tuo metu bÅ«na nustumiami į šonÄ… laukti, kol vÄ—l pakils „ant bangos“). Vardyno kitimui turi įtakos kultÅ«riniai mainai, grožinÄ—s literatÅ«ros vertimai, politiniai įvykiai ir kiti įvairÅ«s aspektai. Iš pradžių buvÄ™ tik lietuviški pagoniški vardai, vÄ—liau pasipildÄ— krikšÄioniškais ir kitų šalių vardais. XX a. treÄiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje atsiranda mada imti vardus, ypaÄ moteriškus, iš operų, romanų ir filmų.
MÅ«sų vardai yra įvairios kilmÄ—s: lietuviški, prÅ«siški, latviški, lotyniški, graikiški, germaniški, slaviški. Dabartiniai lietuvių vardai yra trejopos kilmÄ—s: lietuviškos kilmÄ—s (senieji ir vÄ—lesnieji), krikšÄioniškieji, krikšÄionybÄ—s laikotarpiu atÄ—jÄ™ kaip krikštavardžiai, ir naujieji skolintiniai vardai iš įvairiausių pasaulio kalbų.
Labai įdomu tai, kad kai kurie vardai, skambantys taip pat, turi skirtingas reikšmes, nes viena iš jų yra lietuviška, o kita – kažkurios kitos kalbos vertimas. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje vardas Ieva turi baltai žydinÄio medžio pavadinimÄ…, o tuo tarpu išvertus šÄ¯ vardÄ… iš hebrajų kalbos jo vertimas reikštų „gyvybinga / gyvenimo davÄ—ja“. Kitas gerai žinomas ir netgi gana simboliškas augalas rÅ«ta taip pat turi skirtingus vertimus. Lietuvių kalboje RÅ«ta reiškia tyrumÄ…, nekaltybÄ™, tuo tarpu šio žodžio vertimas taip pat iš hebrajų kalbos reikštų „draugÄ—“. Dar vienas pavyzdys – Saulius / -Ä—. Lietuvių kalboje šis vardas kildinamas nuo žodžio saulÄ—, tuo tarpu šio žodžio vertimas hebrajų kalboje bÅ«tų „išmelstas, -a“.
Nutinka ir atvirkšÄiai – du skirtingi skirtingų kalbų vardai turi tÄ… paÄiÄ… reikšmÄ™. Tarkim jei paimtume lietuviškÄ… vardÄ… RamunÄ—, ir vardo Kamila vertimÄ…, gautume tÄ… paÄiÄ… reikšmÄ™: baltai žydinti pievų gÄ—lÄ—, dažnai – ir meilÄ—s bei jausmų pranašÄ—. Kelių skirtingų kalbų vardai neretai reiškia tÄ… patį. Pvz., lotyniškas Aurelija ir lietuviškas AuksÄ— – „auksinÄ— “, lotyniškas Feliksas ir Laimis – „laimingasis “, graikiškas Andrius ir hebrajiškas Tadas – „drÄ…suolis“.
Nutinka net ir visiškai absurdiškų dalykų. Esama tikrų atvejų, kai tÄ—vai, galbÅ«t iš neapsižiÅ«rÄ—jimo, o gal tiesiog dÄ—l per mažo apsiskaitymo, sugalvoja neįtikÄ—tinus vardus, pvz., Fekalija. Visa laimÄ— laiku suteikus informacijÄ… apie šÄ¯ „vardÄ…“ jis mergaitei nebuvo suteiktas. O juk šio žodžio vertimas skambÄ—tų ne itin patraukliai, tiesa?